Atvažiavom. Į tarpinę šventinę stotį.
Virš perono — Rytinė žvaigždė.
Pamatavome alkį ir sotį,
Apsižvalgėm, save kur padėt?
Lipt į garvežį? Skyrių bagažo?
Tuoj keliausim, dvejot nėr kada.
Šimtą zuikių konduktorius rado.
Pilkiai šaiposi — tai juk mada.
Prabangus restorano vagonas
Nuo seniai okupuotas vilkų.
Jeigu liks tik dantingieji ponai,
Ar pasieksime tikslą laiku?
Nuo melavimo kaista sistemos,
Riečias bėgiai, rasoja langai.
Pajudėjom. Šypsais — vakar dieną
Savo vietą ir tikslą radai:
Kaip ir aš, būsi mažas varžtelis,
Įsiręžęs kurs laiko ratus.
Prieš akis — nesibaigiantis kelias.
Tu ne zuikis, ne vilkas — Žmogus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-28 09:36:38
Kaip pirštu į akį... Zuikiams ir vilkams bilietų nereikia.
Puikios įžvalgos ir potekstė.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-28 01:19:58
Vilkai ir lieka vilkais. Jie apetitais nesisundžia. Su tokiais bendrakeleiviais visko gali atsitikti.
Šaunu, kai randama sava vieta ir tikslas.
Kaip ir visi Jūsų kūriniai, taip ir šis yra prasmingas su potekste.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-28 00:06:38
Puikiai išsakyta. Juk taip ir gyvenam.