Atvažiavom. Į tarpinę šventinę stotį.
Virš perono — Rytinė žvaigždė.
Pamatavome alkį ir sotį,
Apsižvalgėm, save kur padėt?

Lipt į garvežį? Skyrių bagažo?
Tuoj keliausim, dvejot nėr kada.
Šimtą zuikių konduktorius rado.
Pilkiai šaiposi — tai juk mada.

Prabangus restorano vagonas
Nuo seniai okupuotas vilkų.
Jeigu liks tik dantingieji ponai,
Ar pasieksime tikslą laiku?

Nuo melavimo kaista sistemos,
Riečias bėgiai, rasoja langai.
Pajudėjom. Šypsais — vakar dieną
Savo vietą ir tikslą radai:

Kaip ir aš, būsi mažas varžtelis,
Įsiręžęs kurs laiko ratus.
Prieš akis — nesibaigiantis kelias.
Tu ne zuikis, ne vilkas — Žmogus.