Santrauka:
Kažkodėl apniko liūdesys. Gal taip veikia artėjančios šventės, o gal... tiesiog nežinau.
Būna valandos — Dievo malonės,
Rodos, viską žinai ir jauti,
Būna — valdo tave abejonės
Skausmas, nerimas tavo širdy.
Ir tada nerandi žemėj vietos,
Blaško laikas ir vėjai perpus
Ir iššluoja pėdas mūsų laiko,
Tarsi rudenio metas lapus.
Širdyja tampa tuščia lyg tyčia,
Lyg po vėtros sumišę jausmai,
Pasilikus viena pamąstysiu —
Tavo žodžiai — vieni pažadai.
..............................................
Būna valandos — Dievo malonės,
Būna, valdo tave abejonės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-27 14:25:35
Dažną užklumpa abejonės ir sunkios mintys, tačiau ir to reikia...
Prasmingas eil.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-27 00:10:45
Pilnaties įtaka :) Man irgi liūdna :)
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-03-26 19:03:59
Lyg po vėtros sumišę jausmai,
Pasilikus viena pamąstysiu...
Būna... Ir pamąstymai užgimsta eilėmis...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-03-26 16:15:26
Nebūtų tokių nuotaikų- nebūtų ir šių įdomių eilučių. Patiko.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-03-26 13:41:51
Nuostabus jausmas, - tik Tavo ir tik Tau.
Priimkime kaip duotybę.
Puikus kūrinys.
Su Šventėmis!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-26 11:36:53
Dvigubas malonumas: vienos už kitas gražesnės eilės. Kai liūdesys apninkas - vienintelis vaistas, tai laukimas kol baigsis. Ačiū Vasarai7. Ačiū Saulėlydžiui.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-03-26 11:09:17
Iš liūdesio gimė gražios eilės. O gal ir pavasaris, ir pilnatis taip veikia...
Baltas veidas neleidžia miegoti naktim,
Suka galvas ir veda iš proto.
Abejonės apninka ir baries su savim,
Ateitis pasidaro miglota.
Kartais noris pravirkt be jokios priežasties
Arba trenkti į sieną su šluota.
Viską metus lyg sraigei sulįst užmarštin
Pilnatis kol sunyks pratūnoti.
Tom dienom ima kristi iš rankų daiktai,
Mintys blaškos nerasdamos vietos.
Viskas baigsis, praeis,- juk tai puikiai žinai,
Vėl mėnulis ims dilt ir mažėti...