Pasilikus viena
Būna valandos — Dievo malonės,
Rodos, viską žinai ir jauti,
Būna — valdo tave abejonės
Skausmas, nerimas tavo širdy.
Ir tada nerandi žemėj vietos,
Blaško laikas ir vėjai perpus
Ir iššluoja pėdas mūsų laiko,
Tarsi rudenio metas lapus.
Širdyja tampa tuščia lyg tyčia,
Lyg po vėtros sumišę jausmai,
Pasilikus viena pamąstysiu —
Tavo žodžiai — vieni pažadai.
..............................................
Būna valandos — Dievo malonės,
Būna, valdo tave abejonės...