Lyg pečkurys tamsėjantis dangus
Pavasarį dar buria dūmų vingiuos.
Iš atminties kerčių sukilęs vėjas
Nubloškia vieversio garsus tolyn.
Pakampėse surinkęs liūdesį pasėja,
O lapais rudenio dar bando slėpti gėlą,
Užgimstantį daigelį, pirmą žiedą...
Sūkuriuose vis tik šviesa paėmus viršų
Lyg dirigento lazdele pamojus
Iš grunto kelia žalią žolę, mėlę
Nuo pilkumos lietum nuplauna.
Pavasarėja lyg — iš nebūties į būtį...
Ir auksas rudenio į niekalą pavirtęs
Plačiai prašiepta burna daigui šypsos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-22 14:20:23
Labai gražiai pavasarėja... Vaizdinga ir gyva. Dėkui.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-03-22 10:38:01
Tikrai lietuviškas pavasarėjimas ir vaizdavimo būdas jam — kaip tik.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-21 20:32:57
Laumele, man tai čia kažkaip vos ne šekspyriškai nuskambėjo. Na, stiliukas toks. Gerai, gerai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-21 20:28:28
gražu, gyva, vaizdinga
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-21 17:50:22
Štai net ruduo sveikina pavasarį, šypsodamasis daigui.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-03-21 16:43:15
Vaizdinga ir nuotaikinga. Gražios metaforos.