Santrauka:
po sunkių sapnų užgimęs
Išalsuosiu tave į laike prasiskleidusią būtį,
Kur reti sakiniai, dar retesnės begęstančios mintys,
Tu ateisi žavus, toks žavus ateini tik rugpjūtį,
Kai iš skausmo, gėlos jau norėsiu aš vėlei numirti.
Plauks delčia dangumi ir sopės išretėjusią širdį,
Vienišumo keliai susieis paribiuos — susieis,
Taip tikėjau kadais, kad ateisi bent kartą pagirti,
Kad vienintelė aš taip mokėjau išlaukti tavęs.
............................................................................
Išalsuosiu tave į laike prasiskleidusią būtį,
Naktį dilgčios sapnai ir už lango vaidensis delčia,
Kaip norėčiau žinot, koks skausmingas bebūna rugpjūtis
Ir kodėl tu dar vis naktimis ateini pas mane...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-03-20 19:18:54
Labai išjaustas kūrinys.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-03-20 12:48:05
Laabai gražu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-19 23:04:52
Jautriai parašyta. Priglausiu
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-03-19 22:27:07
Puikios eilės... ir tas amžinas klausimas - kodėl dar vis ateini?
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-19 19:47:02
Graži mylinčios širdies kalba... Bravo!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-19 18:42:58
Totali lyrika. Man tokios eilės itin patinka.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-03-19 16:49:07
Naktį dilgčios sapnai ir už lango vaidensis delčia,.
Kaip norėčiau žinot, koks skausmingas bebūna rugpjūtis...
Labai, labai... Lyriškos ir puikios eilės!