Išalsuosiu tave į laike prasiskleidusią būtį, 
Kur reti sakiniai, dar retesnės begęstančios mintys, 
Tu ateisi žavus, toks žavus ateini tik rugpjūtį, 
Kai iš skausmo, gėlos jau norėsiu aš vėlei numirti.
Plauks delčia dangumi ir sopės išretėjusią širdį, 
Vienišumo keliai susieis paribiuos — susieis, 
Taip tikėjau kadais, kad ateisi bent kartą pagirti, 
Kad vienintelė aš taip mokėjau išlaukti tavęs.

............................................................................

Išalsuosiu tave į laike prasiskleidusią būtį, 
Naktį dilgčios sapnai ir už lango vaidensis delčia, 
Kaip norėčiau žinot, koks skausmingas bebūna rugpjūtis
Ir kodėl tu dar vis naktimis ateini pas mane...