Mano vaike, kas rytą, kas vakarą melsiuosi,
Kad sėkmė nuo tavęs nusigręžti nedrįstų,
Karo slibino kraują bestingdantis balsas
Lai neatlekia kūnais aukų kelio grįsti.
Tegul tvyro tyla, lai tik pumpuras sprogsta,
Tiktai ietys daigų kiaurai perveria grumstą,
Tegul ašaros gedinčių motinų skruostais
Nevirvena jų proto likučių sudrumsti.
Mano mažas iš glėbio išsprūdęs berniukas
Ima ginklą į jau nebevaikišką ranką...
O kad maldos Dievulio išklausomos būtų —
Kad didžiūnai suprastų, jog peštis pakanka!
Supa motina vaiką — ne mėsą patrankoms,
Laukia vedančio marčią — ne negyvo ar luošo.
Meilė turi gyventi. Ar girdit? GYVENTI,
Ne apkurtus, apakus iš apkaso ropštis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-19 23:16:27
Meilė turi gyventi....Puikiai parašytos eilės
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-19 20:38:10
Labai jautriai parašėte už visas motinas, užauginusias ar auginančias sūnus. Ir už mano du. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-19 18:33:08
Labai. Labai. Tik tiek tegaliu pasakyti... Sujaudino.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-19 07:52:16
Nuostabios eilės, liečiančios visų motinų širdis, kurios augina arba užaugino sūnus. Karus kursto tie, kurie nori papildyti savo turtus, aukodami gyvybes tų, kurie neturi nieko bendro su jų užmačiomis.