Santrauka:
dar vienas iš ligoninės periodo...
Nužerki laiko nuosėdas nuo veido —
Pavasaris į žemę vėl sugrįš.
Ir paukščių čiulbesiui pavaldūs dangūs
Ir meilės giesmininkas — vieversys.
Sklaidyk lapus senų laiškų palėpės
Paleidusi į nebūtį sapnus —
Vėl tas atmintyje iškilęs veidas,
Tas artimas ir tolimas žmogus.
Likimo paribiuos raukšlėti vingiai
Gyvenimo ir gyvasties prasmės,
Jaučiuosi vėl tavęs aš pasiilgus
Lyg gerklėje užstrigusios giesmės.
......................................................
Nužerki laiko nuosėdas nuo veido,
Take saulėtekį paskleidęs jis sugrįš,
Pavasaris vaidensis vėl už lango
Ir orą virpins giesmininkas — vieversys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-03-17 09:38:32
Taip viltingai rašosi nustūmus žiemą? :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-17 00:56:14
Santrauka ne kaip nuteikė :( O eilės geros :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-16 18:51:13
Ilgesingos ir viltingos eilės, veikiant pavasariui.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-16 18:28:41
Pabudęs ilgesys ir grįžtanti viltis...
Gražus eil.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-03-16 14:09:38
Be gražių jausmų ir pavasaris ne pavasaris, ir liga nepasiduoda
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-16 13:46:19
Šviesus, lengvas, viltingas... labai patiko. Matyt žmogaus ilgesys turi nepaprastą galią... ir didelė dovana tikėtis.