Santrauka:
šis kūrinėlis gimė gulint ligoninėje, iš kur tik vakar sugrįžau
Pasauliai dideli — sparnais svajų
Į žemę lis ir paukštis ūkaus,
Lig pakraščio apsalusio dangaus,
Ligi nupilkusio naktinio rūko.
Kai sutemos tirštės, virpėsi tu,
Sušalęs, alkanas lyg aklas piligrimas,
Pajausiu širdimi — kažkas nutiks
Ir skleisis mudviejų lemtis — likimas.
Sumėtęs pėdas jis ir vėl sugrįš
Lyg pranašas iš nežinios planetos,
Prašau tavęs — apsiaustą apsisiausk,
Paliki žemėje vilties sonetą.
.....................................................
Pasauliai dideli — sparnais svajų
Skraidys kelius pametę žemės paukščiai
Ir iš svajonių mūsų nebylių
Pakils į nežinią, kur išsvajotas aukštis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-03-16 11:54:51
Taurios mintys visada padeda išsivaduoti iš slogios aplinkos. Sėkmės Jums ir, žinoma, sveikatos.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-15 22:21:51
priglausiu...Ir sveikatos Jums
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-15 21:56:13
Svajų sparnais ir žemės paukščiai skraido...
Puikus kūrinys.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-15 17:54:55
Pakils į nežinią, kur išsvajotas aukštis...
Juk visą laiką žmones viliojo sužinoti, kas slepiasi už nežinios uždangos.
Labai gražus kūrinys.
Sėkmės lenkiant aikštingą likimą į savo pusę.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-03-15 16:25:04
Gera paskraidyti svajų sparnais... geros eilės, malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-03-15 15:06:38
Į nežinią... Tai amžina, skrydžio rizika, kuri kaip tik tuo ir vilioja.
O kol vilioja - jaučiamės gyvi.
Puikus kūrinys, gimęs iškirtinėse aplinkybėse. Man primena deimanto spindesį, pelenuose.
Te nenuilstamai lydi jus ponia mūza visur.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-15 12:54:58
Gražus , viltingas paukščiu skajojantis sonetas. Te pavasaris atneša kvepiančių laukų svajonę, suteikia sveikatos ir džiaugsmo.