Paliki vilties sonetą

Pasauliai dideli — sparnais svajų
Į žemę lis ir paukštis ūkaus,
Lig pakraščio apsalusio dangaus, 
Ligi nupilkusio naktinio rūko.
Kai sutemos tirštės, virpėsi tu, 
Sušalęs, alkanas lyg aklas piligrimas,
Pajausiu širdimi — kažkas nutiks
Ir skleisis mudviejų lemtis — likimas.
Sumėtęs pėdas jis ir vėl sugrįš
Lyg pranašas iš nežinios planetos, 
Prašau tavęs — apsiaustą apsisiausk, 
Paliki žemėje vilties sonetą.
.....................................................
Pasauliai dideli — sparnais svajų
Skraidys kelius pametę žemės paukščiai
Ir iš svajonių mūsų nebylių
Pakils į nežinią, kur išsvajotas aukštis...
Vasara7