Tai šuoliuotų laukais žirginėliai,
Jei galėtų pabėgt nuo šakų
Arba leistų pavasario vėjui
Juos nunešt link baltų debesų.
Tik lazdynas ramina, neleidžia —
Per anksti atitrūkt, per anksti,
Dar akių neatmerkė, dar snaudžia
Pumpuruose žiedeliai rausvi.
Naktimis šalčio pirštai sugrubę
Barsto šerkšną ant pievos pilkos,
Žiemkentėliai prie žemės prigludę
Šiltesnės nesulaukia dienos.
Man tai kas, mano širdžiai užtenka
Žirginėlių dainos geltonos,
Mintyse lyg regiu, kaip jie skrenda,
Dangaus toliuose šėlsta žydruos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-15 20:11:13
Žaismingas, žavingas. Dėkui.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-03-15 17:26:30
Puikus šėlstančios žydrumos vaizdas, kurį galima tik išdainuot širdimi.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-15 12:46:01
labai labai gyva, pavasariška , lyriška
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-03-15 10:18:34
Labai pavasariška ! Supasi, linguoja vėjy žirginėliai- paslaptis didžiasias saulei patikėję...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-15 09:38:50
Lyriškos, vaizdingos eilės. Jūsų eilės veikia raminančiai. Ačiū.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-03-14 23:25:15
Žirginėliai kaip žirgeliai – puiku!
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-14 22:58:52
Toks gaivus ir šiltas...taip lengvai nuplaukė į dangaus tolius. Ačiū.