Jau regis amžinybę
garsiai tylim
ir regis eitum
toj tyloj be galo
kur gaišenos žvaigždžių
ir sniego pilys
kur vėjy paukščių išnaros
plevena
lyg šilko burės
paskandina dangų
o gal tai dievas
debesis užkūrė
kad nematytume toliau
nei siekia maldos
kad nerūpėtų
kad kažko neturim
daugiau nei telpa
švilpiančioj rankovėj
išėjus pasivaikščioti
su vėju
po baltą ir bekraštį
pienių lauką
Laikinesni už laiką
Bet – mylėję...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-14 21:22:33
Vaizdingos ir prasmingos eilės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-14 20:30:48
Patiko eilės. Ačiū
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-14 20:21:06
Puikiai. Malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-14 18:44:20
kad nematytume toliau
nei siekia maldos
kad nerūpėtų
kad kažko neturim....kažkaip išskyriau šias eilutes.Jos man pasirodė labai prasmingos...nors visa yra puiku.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-03-14 15:10:05
Gilios ir puikios jūsų eilės, ačiū.