Silpnaprotystė.
Jūsų žodžiai skamba kaip didelė kvailystė...
Absurdiška tiesa
Dvelkia tuštuma,
Jūs statote į rėmus save ir tuo pačiu mane...
Jūsų mintys ir jausmai,
Ir visą laiką pasikartojantys veiksmai,
Jūs kaip užsukti žaislai,
Užstrigusi plokštelė, kuri nuolatos sukasi,
O žodžiai niekada nepataiko į garso takelį...
Tai, ką žino jau visi atgyvenę,
Bet jūs vis tiek kišat mums
Į rėmus įspraustą savo gyvenimą...
Tarsi laikas sustoja,
Jūs visą laiką vieni kitus kopijuojat....
Žodžio ir minties laisvė,
Įstatyta į rėmus, kuriuos statote jūs kiekvienas...
Tarsi ponas dievas...
Skelbiasi iš jūsų kiekvienas
Esantis vienas už kitą geresnis
Ir „suprantantys“, kaip reikia kurti šedevrą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aurimas
Sukurta: 2006-10-24 11:47:52
Agorafobija - palciu erdviu baime :) zmoniu baime ir t.t.
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2006-10-24 00:40:40
pažįstamas jausmas- kai tave moko ir nekenti tų, mokančių, o po dešimties metų supranti, kad jie buvo teisūs..."už kiekvieną stebuklą reikia savim užmokėti"... poetas buvo teisus, nesutinki?:)
Anonimas
Sukurta: 2006-10-23 23:22:10
aBsurdiška rašoma su B.
Man šis eilėraštis pasirodė labai jau kaltinantis - ir be jokių alternatyvių pasiūlymų. Šiek tiek naivokas - na taip, aplinkui mus panašiai ir yra - tik daug sudėtingiau. Toks įspūdis, kad bandai apžioti labai daug ir labai kategoriškai - "O žodžiai niekada nepataiko į garso takelį...". Tokie "niekada skamba labai jau vaikiškai. Panašiai atrodytų pasakymas - "mano tiesa absoliuti, o visa kita - ..."