Silpnaprotystė.
Jūsų žodžiai skamba kaip didelė kvailystė...
Absurdiška tiesa
Dvelkia tuštuma,
Jūs statote į rėmus save ir tuo pačiu mane...

Jūsų mintys ir jausmai,
Ir visą laiką pasikartojantys veiksmai,
Jūs kaip užsukti žaislai,
Užstrigusi plokštelė, kuri nuolatos sukasi,
O žodžiai niekada nepataiko į garso takelį...

Tai, ką žino jau visi atgyvenę,
Bet jūs vis tiek kišat mums
Į rėmus įspraustą savo gyvenimą...

Tarsi laikas sustoja,
Jūs visą laiką vieni kitus kopijuojat....
Žodžio ir minties laisvė,
Įstatyta į rėmus, kuriuos statote jūs kiekvienas...
Tarsi ponas dievas...
Skelbiasi iš jūsų kiekvienas
Esantis vienas už kitą geresnis
Ir „suprantantys“, kaip reikia kurti šedevrą...