Duota

Aš žemė, tau duota,
Lygi, aukšta, gumbuota,
Sėsi, auginsi  ir rinksi,
O po to manyje atgimsi.
Ir bus tokia tuštuma,
Lyg tavęs visai nebuvo,
Kils į dangų balta malda,
Ar pasieks ji Dievo rūmą.
Suskaičiuoti  visi darbai,
Išdėlioti ant lentynų,
Aš stengiausi, Tu žinai,
Bet išėjo, kaip išėjo.
Ir kai liudys prieš mane
Mano buvę draugai ir priešai,
Tu išbrauksi sava ranka
Tai, kas buvai tikrai ne tiesa.
poeta

2016-03-08 09:51:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-03-08 18:12:10

Visų pirma visiems neįtiksit, todėl nereikia kreipti dėmesio, jeigu kam nors ir prisisapnavo, kokia nesąmonė.
Mes visada turime draugų,
Kurie su šypsens palydi...
Tačiau mažai turime tokių,
Kurie mums nieko nepavydi.