Aš žemė, tau duota,
Lygi, aukšta, gumbuota,
Sėsi, auginsi  ir rinksi,
O po to manyje atgimsi.
Ir bus tokia tuštuma,
Lyg tavęs visai nebuvo,
Kils į dangų balta malda,
Ar pasieks ji Dievo rūmą.
Suskaičiuoti  visi darbai,
Išdėlioti ant lentynų,
Aš stengiausi, Tu žinai,
Bet išėjo, kaip išėjo.
Ir kai liudys prieš mane
Mano buvę draugai ir priešai,
Tu išbrauksi sava ranka
Tai, kas buvai tikrai ne tiesa.