Kai Tomas Edisonas išrado elektros lemputę,
tada žmonės išjungė visus šviesulius.
Paliko aukštai tik dvylika žvaigždžių,
bet ir tos greitai į Žemę nupuolė.
Todėl byra blizgančios lietaus ašaros,
kai aš apsirengęs rūko kailiniais
brendu pas tave vilkų takais,
net aidi radijo rytinės fanfaros.
Bet tu tyli ir į žinutes neatsakai,
net visai manęs negirdi, neklausai,
neklausinėji įkyriai, kas čia daros?
Ir tada netikėtai tarsi durys
atsidaro
tėvė ekrano užsklanda
ir iš jos išlenda ultravioletinė dvasia –
kažkas Valstybės Tėvams išsipasakoja
visus širdies sopulius,
pila žiūrovams ant galvų
paplavas ir pūlinius,
iškrato marškinius ir patalus,
išpurto iš atminties seniai pamirštus nuopuolius.
Kai kam ir įdomu...
Todėl dar nebaigęs skaityti
tryliktą Agatos Kristi
romaną, pats noriu ant Žemės kristi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-06 20:11:01
Ne, ne, čia Tomas ir Agata visai ne prie ko... :)))
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-06 18:24:43
Nieko tokio, kad šviesuliai į žemę nupuolė, uždegsime žibalines liktarnas.
Nejuokaukit, taip juokauti nevalia, nekriskit ant žemės, kas tada rašys toookius taiklius kūrinius?
Vartotojas (-a): stela
Sukurta: 2016-03-06 17:28:40
Labai įdomus kūrinys :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-03-06 17:01:24
Tikrai nekalti paprasti žmonės Agota ir Tomas – jie tik rūšies modeliai, kuriems viskas nuleista iš dangaus: duodasi kraujas, ilgesio ir silpnybių pilna žmogiškoji prigimtis.
Pirmykščiai įrašai žengiant progresui kažkiek keičiasi: nebelieka senųjų tikėjimų, net amžinosios žvaigždės sušoka į horoskopus. Ryšys su aukštosiomis sferomis iškreiptas, jei ne visai pragmatiškas, tai įžemintas.
Taigi žmogus, atsidūręs progreso orbitoje, vis dar laukinis, tik jo prigimtinė vienišystė vaikšto ne padangių, o žemės vilkų takais. Tačiau – yra ir gelbėjimosi būdas: apie viską aukštybėsna rėkti techninėmis priemonėmis (radijo fanfaros pats tas).
Kadangi pasirinkta raiška per du asmenis (jis ir ji), tema labiau pakrypsta į artimus santykius (būdingus jau minėtiems rūšies atstovams). Akivazdu, kad vilkų radijo šaukiniai be atsako… Tačiau ši svetimumo siena pramušama vėlgi technikos pagalba.
Galima ekraną traktuoti įvairiai: kaip TV, internetą, socialinius tinklus ir pan., atitinkamai ir pritaikyti, kas yra kas.
Na, o vidiniai liejiniai tikrai nukonkuruoja ir literatūrinę intrigą, ir viską.
Nutrumpinant išvedžiojimus, matyti žmogaus situacija šiuolaikiniame pasaulyje. Per amžius tas pats (emocijos, ego, ieškojimai), tik keičiasi formos ir galimybės. Dabar galima transliuoti visiems viską, nepasiliekant jokių šviesulių sau.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-06 16:51:43
Ir man patinka, tik razumnai pakomentuot nemoku :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-03-06 15:49:09
Man patinka Jūsų ironijos kultūra ir aktualumas. Pataikyta į dešimtuką. :)