Kai Tomas Edisonas išrado elektros lemputę,
tada žmonės išjungė visus šviesulius.
Paliko aukštai tik dvylika žvaigždžių,
bet ir tos greitai į Žemę nupuolė.
 
Todėl byra blizgančios lietaus ašaros,
kai aš apsirengęs rūko kailiniais
brendu pas tave vilkų takais,
net aidi radijo rytinės fanfaros.
 
Bet tu tyli ir į žinutes neatsakai,
net visai manęs negirdi, neklausai,
neklausinėji įkyriai, kas čia daros?
Ir tada netikėtai tarsi durys
 
atsidaro tėvė ekrano užsklanda
ir iš jos išlenda ultravioletinė dvasia –
kažkas Valstybės Tėvams išsipasakoja
visus širdies sopulius,
 
pila žiūrovams ant galvų
paplavas ir pūlinius,
iškrato marškinius ir patalus,
išpurto iš atminties seniai pamirštus nuopuolius.
 
Kai kam ir įdomu...
Todėl dar nebaigęs skaityti
tryliktą Agatos Kristi
romaną, pats noriu ant Žemės kristi.