Kapsena nuo stogo sekundėm 
Žiemužės surūgėlės triūsas, 
Varvekliai iš ryto nubunda 
Ir šluostosi varvančias nosis. 

Prakiuro laukų kailinukai, 
Nubrizgo ir pievų sermėgos. 
Patižo. Žemyn nuo kalniukų 
Jau polaidžio vandenys bėga. 

Spernelės vaga išopėjo, 
Ledonešiu žavisi kuosos, 
O gluosnis šiūruoja nuo vėjo, 
Greit garbanos žaluma puošis. 

Per dulksną jau atšlepsi kovas 
Ir šypseną saulei nupaišo. 
Ateis, pasiraitęs rankoves, 
Pavasarį trauks lyg iš maišo. 

(Spernia, Spernelė – tai upeliukas pietų Lietuvoje)