Kapsena nuo stogo sekundėm
Žiemužės surūgėlės triūsas,
Varvekliai iš ryto nubunda
Ir šluostosi varvančias nosis.
Prakiuro laukų kailinukai,
Nubrizgo ir pievų sermėgos.
Patižo. Žemyn nuo kalniukų
Jau polaidžio vandenys bėga.
Spernelės vaga išopėjo,
Ledonešiu žavisi kuosos,
O gluosnis šiūruoja nuo vėjo,
Greit garbanos žaluma puošis.
Per dulksną jau atšlepsi kovas
Ir šypseną saulei nupaišo.
Ateis, pasiraitęs rankoves,
Pavasarį trauks lyg iš maišo.
(Spernia, Spernelė – tai upeliukas pietų Lietuvoje)