Santrauka:
Akrostichas Kovui. Skirtas ir mamos K.K. a.a. atminčiai...
Kąsnelis balto lauko,
O sapnuos užaugęs,
Varsoj ir vėl išryškina spalvas...
Atveriu duris – mintis... Vėl į Tave,
Surikiuojant laikui kaladėles...
- - -
Kaip gražiai į aukštį
Keturios dešimtys paukščių - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-03-06 09:04:10
Ir linksmi ir liūdni prisiminimai , bet - į aukštį...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-06 00:04:57
Brangus atminimas
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-05 19:04:31
Vėl į Tave,
Jautru.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-05 13:18:41
Nebanaliai. Daugiau ir nekomentuosiu šito kūrinio...