Neprasilenkim, kol dar nepriėjom
To slenksčio, prie kurio pravertos durys.
Žibuoklės žydi, jau pavasarėja
Ir debesys rečiau į žemę žiūri.
Ir daug mažiau pėdų ant žemės lieka,
Nes upės vandenis visus išgėrė.
Tiktai prie krūmų bąla sauja sniego –
Išsaugosiu aš ją...
Bet kaipgi gėlės?
Jos negalės kaip aš žiemoj gyventi –
Sušals stiebai, žiedai ir jų svajonės.
....................................................................................
Du žmonės eina pasitikti lemtį –
Prasilenkia ant slenksčio tie du žmonės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-03-06 16:41:48
Du žmonės eina pasitikti lemtį...
Ant slenksčio....
Kartais visai nesvarbu į kurią pusę durys darosi...
Būna tik sielos šventė ir... puikios eilės.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-03-05 19:43:29
Kažkas yra poezijos prigimty antžmogiška... Čia ne mano mintis, kažkokio iškilaus mąstytojo. Susitikimai įmanomi eilėraštyje, žodyje, kalboje, jei kitaip neįmanoma...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-05 18:21:14
Tik lemtis nusprendžia, kuriam pareiti dar, kuriam išeiti...
Stipri mintis ir emocija.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-05 13:57:35
Jeigu susitikimas - lemtis, tai nelabai įmanoma prasilenkti, o tuo labiau pavasarį, kai gamta atbunda, o su ja pagyvėja ir žmonės, nes jie - gamtos dalis.
Gal reikėtų sniego saują pakeisti žiedų glėbiu?
Du žmonės eina pasitikti lemtį –
Prasilenkia ant slenksčio tie du žmonės.
Jeigu ant slenksčio prasilenkiama, tai reiškia abu turintys ožiukų savybių.
Jausmingas ir viltingas kūrinys.
Linkiu Jums ir Jūsų Mūzai neprasilenkti.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-03-05 08:43:23
Nesusitikę prasilenkia :). Geras kūrinys ir mintus puiki. Ačiū autoriui.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-03-05 08:20:43
Jausmų jausmai...
Bet prie slenksčio ne tik prasilenkiama,bet ir susitinkama.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-05 00:39:37
Du žmonės eina pasitikti lemtį –
Prasilenkia ant slenksčio tie du žmonės... Toks jau gyvenimas