Santrauka:
Tėviškei, kurios seniai jau nėra.
Regiu – pusnynuose rausva ugnelė žėri,
Tai pasakų seni namai.
Prie židinio senelis žilutėlis,
O apie jį nustebinti vaikai...
Regiu močiutę seną prie ratelio...
Ir aš tenai dairaus savęs...
Veltui... nusijuokia kaitri ugnelė,
Sudeginus praėjusias dienas.
Girdžiu – pravirksta senos liepos,
Pusnynuose nuaidi jų rauda...
Aš veidą rankose paslėpus,
Verkiu Tavęs, o Tėviške šventa...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-03-05 18:50:44
labai jautru
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-05 18:08:31
Takeliu į tėviškę... nusiveda mieli prisiminimai.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-03-05 14:42:42
Nuostabus Tėviškės atminimas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-05 13:30:30
Galėjot drąsiai dėti į konkursą.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-05 00:37:36
Labai jautriai, su didele meile parašytas