Regiu – pusnynuose rausva ugnelė žėri,
Tai pasakų seni namai.
Prie židinio senelis žilutėlis,
O apie jį nustebinti vaikai...

Regiu močiutę seną prie ratelio...
Ir aš tenai dairaus savęs...
Veltui... nusijuokia kaitri ugnelė,
Sudeginus praėjusias dienas.

Girdžiu – pravirksta senos liepos,
Pusnynuose nuaidi jų rauda...
Aš veidą rankose paslėpus,
Verkiu Tavęs, o Tėviške šventa...