Santrauka:
Palaimos būsena
Tik tyloj girdi, kaip skleidžias žiedas,
Tik tyloj dainuojantys rasos lašai,
Tik tyjoj plazdena naktį žvaigždės,
Tik tyloj atgimsta dieviški jausmai.
Įsileidžiu tylą į mintis, į širdį
Ligi pat gelmių, ligi šaknų,
Tarsi židinio liepsna sušildo
Baltas angelas apglėbdamas sparnu..
Ir skrendu lengvutė tartum pūkas,
Lyg drugelis pievoj tarp gėlių...
Sielos dainą atkartoja vėjas, upės...
Tylų šnabždesį: gyvenime, tave myliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-04 22:48:16
Tylos ramybė... gražios eilės. Beskaitant suvokiau, kad ir tyla turi daug atspalvių. Čia tas šviesusis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-04 22:27:43
Gera būsena toji palaima :)
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-03-04 21:02:54
Eilėraštis paliečia žmogaus egzistensijos prasmę ir esmę, kurią išryškina ir įprasmina tyla.
Tyla tampa tuo būsviu, kuriame Žmogus susitinka su savimi.
Puikus darbas.