Tik tyloj girdi, kaip skleidžias žiedas,
Tik tyloj dainuojantys rasos lašai,
Tik tyjoj plazdena naktį žvaigždės,
Tik tyloj atgimsta dieviški jausmai.

Įsileidžiu tylą į mintis, į širdį
Ligi pat gelmių, ligi šaknų,
Tarsi židinio liepsna sušildo
Baltas angelas apglėbdamas sparnu..

Ir skrendu lengvutė tartum pūkas,
Lyg drugelis pievoj tarp gėlių...
Sielos dainą atkartoja vėjas, upės...
Tylų šnabždesį: gyvenime, tave myliu.