jo balsas
įpykęs vėjas skardiniame inde
bet iš tikro jis nebylys

kartais numoja ranka į švyturį
o kartais plūduriuoja jūroje dienų dienas

ir tada atrodo kad
jūra tai jis o jis tai jūra ir dar
dangūs

kažkur po visatos dugnu snaudžia mėnulžuvė
nežinodama ji tai jis ir atvirkščiai

   – ! nesisielokim ! –

dar po kelių nušvitimų 
pakrantė pasidengs mėnesėtais žvynais

---

ir 
taip
ji nebyli
bet jos balsas