kaip mėnulžuvė sutiko mėnulžmogį
jo balsas
įpykęs vėjas skardiniame inde
bet iš tikro jis nebylys
kartais numoja ranka į švyturį
o kartais plūduriuoja jūroje dienų dienas
ir tada atrodo kad
jūra tai jis o jis tai jūra ir dar
dangūs
kažkur po visatos dugnu snaudžia mėnulžuvė
nežinodama ji tai jis ir atvirkščiai
– ! nesisielokim ! –
dar po kelių nušvitimų
pakrantė pasidengs mėnesėtais žvynais
---
ir
taip
ji nebyli
bet jos balsas