Nesakau, kad tavęs nemylėjau,
Bet mano meilė, žinai...
Ji – kaip pievoje žydinčios gėlės:
Kam žaliai, o kam raudonai.
Kaip žmogus – taip kitokia gėlė,
Taip ir meilė mano skirtinga.
Juk nerasi vienodos gėlės –
Kaip meilės tyros, kiek slaptingos.
Nesupranta daug kas tų spalvų, –
Juk įpratę matyti vieną.
Meile, meile! Su tavim aš kenčiu,
Bet vis tiek – daug mylėsiu! Ne vieną!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-03-01 14:00:00
Pavasaris beldžiasi, ne kitaip... Sėkmės...