Ko lauki – tau neliko nieko...
Tušti laukai ir dvasinis   
pasaulis beprasmiškai nykus,
sustojai ant kranto migloto –     
palieki pulsuojančius randus...
Jau nesvarbu, ką bedarysi, ką 
veiksi – aplinkui tarsi svetimą
būtį saugai, jos nepaleisdama –
praradusi pasitikėjimą savimi.
Nieko nesulauksi – apleidai viską:
tuščios dienos nuobodžiai judės,
kažkada skrajojus – galop nusileidai:
gera ar bloga – pavasaris paguos.