per naktį laikas kaustantis ledu
vis traukia pašalą iš tavo rando
man sniegas liejas
su sakų kvapu
ir mintys vasarą pavyti bando
o akyse
tik įbrėža kregždės
sparnų galiukai ne glamonė vėjo
tau švinta užribis
šviesus ir be kaltės
o man graudu
per greitai rudenėjam
prieš nubudimą plaukus tau liečiu
dar prisiglausiu
na juk šitaip būna
kol pievose šėliodamas lietus
prikrės lankas baltuojančių ramunių
pečius žara nuauksina spalvom
kol mes save
išbarstome pavėjuj
deja taip būna kažkodėl graudu
kai viens be kito
tyliai
rudenėjam
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-02-23 07:48:35
Tavo ,,desertinė" kūryba, mane visuomet žavėjo. Staptelėjus prei jos, visuomet nuvilnija lengvumo bangelė su švelniu vėjelio gūsiu.
Tad sėkmės kūryboje ir ne tik ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-23 00:14:23
Tikra tiesa. Ir sueiliuota klasiškai.
Vartotojas (-a): stela
Sukurta: 2016-02-22 13:50:20
labai gražus.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2016-02-21 23:59:41
Puikiai perduota nuotaika , kalbejimas užkabina ir verčia apmąstymams .
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-02-21 21:35:27
labai gražu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-21 20:01:05
Vaizdingas ir lyriškas tas rudenėjimas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-21 19:39:51
labai labai...pasiimsiu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-21 17:15:01
kai viens be kito
tyliai
rudenėjam
Labai gražus.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-02-21 16:58:55
Sodri vaizdiniais jausena, sklandus ritmas, geras rimas - puikus darbas.