per naktį laikas kaustantis ledu
vis traukia pašalą iš tavo rando
man  sniegas liejas
su sakų kvapu
ir mintys vasarą pavyti bando
 
o akyse
tik įbrėža kregždės
sparnų galiukai ne glamonė vėjo
tau švinta užribis
šviesus ir be kaltės
o man graudu
per greitai rudenėjam
 
prieš nubudimą plaukus tau liečiu
dar prisiglausiu
na juk šitaip būna
kol pievose šėliodamas lietus
prikrės lankas baltuojančių ramunių
 
pečius žara nuauksina spalvom
kol mes save
išbarstome pavėjuj
deja taip būna kažkodėl graudu
kai viens be kito
tyliai
rudenėjam