Aš braidau savų minčių pasauly
Per jaunystės polėkių laukus,
Per  derlingą,  gausų  vasarojų,
Per  ražienas  rudenio vėsaus.
Išgyventa, įrėžta spalvų paletė
Jau pripildė sąnarius sunkius.
Aš toksai, kokį gyvenimas išdrožė,
Dar palikęs  keletą  brūkšnių.
Jei  man leista būtų pakartoti,
Kelčiau vyno taurę ir kartočiau:
Už svajonę, kad viskuo nenusivilčiau,
Už svajonę, be  kurios  gali numirti.
Ir sukaupęs jau jėgas nebeskaitlingas,
Vaikštau aš svajonių labirintais
Ir visai nesiblaškau, neabejoju,
Man pavyks paverst svajones kūnu.