aš
Aš braidau savų minčių pasauly
Per jaunystės polėkių laukus,
Per derlingą, gausų vasarojų,
Per ražienas rudenio vėsaus.
Išgyventa, įrėžta spalvų paletė
Jau pripildė sąnarius sunkius.
Aš toksai, kokį gyvenimas išdrožė,
Dar palikęs keletą brūkšnių.
Jei man leista būtų pakartoti,
Kelčiau vyno taurę ir kartočiau:
Už svajonę, kad viskuo nenusivilčiau,
Už svajonę, be kurios gali numirti.
Ir sukaupęs jau jėgas nebeskaitlingas,
Vaikštau aš svajonių labirintais
Ir visai nesiblaškau, neabejoju,
Man pavyks paverst svajones kūnu.