Jau nusilupo senas lubų glaistas,
Betone matos gilūs, gilūs įtrūkimai.
Esi savų troškimų tu belaisvis
Ir dar belaisvis meilės bei likimo.
Žiedus skleidi tik naktį, kada skauda –
Rasa lyg ašaromis, gal viltim nubyra.
Yra daugiau nei sugalvotos skriaudos,
Kurias galbūt pats sugalvojai... Skyla
Dangus, šviesėja bei raudoniu laisto
Upes ir ežerus, ir tavo tuščią langą.
Likai savų troškimų tu belaisvis,
Bet netgi jie tave rečiau aplanko.
Vienutėje vis trupa, krenta glaistas lubų,
Nors per plyšius girdi dar plakant širdį...
.........................................................................................
Lig kraujo spaudi pirštą sau prie lūpų:
Ša... Patylėkit, leiskit meilei mirti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-21 19:31:47
intriguojanti pabaiga...stiprus kūrinys, labai stiprus
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-21 10:53:31
Sukrečiantis, nuostabus kūrinys, kaip ir visi kiti kūriniai. Blogų kūrinių niekas nevagia.
Meilė neturi mirti. Ji yra pagrindas gyvenime. Be jos gyvenimas yra beprasmis.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-02-21 09:15:38
Gerai dar, kad savo troškimų turi... aš nebeturiu ir jų. Geras darbelis.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-02-21 06:09:08
Meilė yra erdvė už vienutės, jėga, leidžianti iš jos išsivaduoti, dovanotas raktas, parodytas kelias...Ir dalis sielos tikrai miršta, jei tenka laidoti meilę. Įvaizdžiai stiprūs, forma daininga. Stipru.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2016-02-21 00:49:47
Stiprus tekstas. Keisčiau struktūrą – neišskirčiau posmų tarpais ir pabaigoje panaikinčiau kabutes, bet čia tik mano nuomonė, man asmeniškai tekstas prašosi vientisumo, bet autorius taip pasirinko, tebūnie autoriaus tiesa...
Metaforos įtikinamai veda vienutės atbrailom ir leidžia apčiuopti sielos plyšius – ar čia poezija? Įtari ją atradus... tuo ir žavi šis žodžių žaismas, žodžio galia, įtaiga, jausmo, nuotaikos, netgi būsenos retransliacija, kuri tave užvaldo, užpildo ir nuginkluoja pabaigoje – ''ša...patylėkit, leiskit meilei mirti.''
Apskritai šiam eilėraščiui komentaras kaip ir nebedera, bet jis prašosi gero komentaro.
Ačiū autoriui.