Jau nusilupo senas lubų glaistas,
Betone matos gilūs, gilūs įtrūkimai.
Esi savų troškimų tu belaisvis
Ir dar belaisvis meilės bei likimo.
 
Žiedus skleidi tik naktį, kada skauda  –
Rasa lyg ašaromis, gal viltim nubyra.
Yra daugiau nei sugalvotos skriaudos,
Kurias galbūt pats sugalvojai...  Skyla
 
Dangus, šviesėja bei raudoniu laisto
Upes ir ežerus, ir tavo tuščią langą.
Likai savų troškimų tu belaisvis,
Bet netgi jie tave rečiau aplanko.
 
Vienutėje vis trupa, krenta glaistas lubų,
Nors per plyšius girdi dar plakant širdį...
.........................................................................................
 
Lig kraujo spaudi pirštą sau prie lūpų:
Ša... Patylėkit, leiskit meilei mirti.