mano parašą ant balto sniego
tvirtins vėjai keturi
gal taršys mintis ir plaukus
balto lauko vidury
jiems tai kas
jiems nieko švento
įsijautę į beprotiškas galias
man ir draugėms varnoms
tenka išgyventi
bet kas mūsų rūpesčius supras
pagalvojus – gal ir verta
nors sniege pėdas palikti
jei reikės pasirašysiu antrą kartą
visos varnos gali tai daryti
adria
2016-02-20 22:57:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-02-21 18:23:18
Laikinumas - sniegas, vėjas. Jiems tai kas - jie juk ,,galingieji" :) bet rašant tokias gilias eiles, autorė turi savo, minties galių, kurios verčia pamąstyti apie mūsų egzistavimo prasmę.
Ir tikrai ne visos varnos, gali...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-02-21 14:56:21
taip mes per gyvenimą lekiam kaip baltos varnos
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2016-02-21 01:27:38
Gal kažkam šios eilės pasirodys tuščios, bet mane jos paskatino paskaityti prieš tai rašytas autorės eiles. Jos man labai patiko. Retas, savęs paieškose paskendęs autorius, nedaugžodžiauja ir prasmės ieško mažuose dalykuose – jei pastebi varnos pėdas šalia savųjų – jau tuo esi didelis... Man labai patiko ši savianalizės prizmė, labai, netuščia...