mano parašą ant balto sniego
tvirtins vėjai keturi
gal taršys mintis ir plaukus
balto lauko vidury
jiems tai kas
jiems nieko švento
įsijautę į beprotiškas galias
man ir draugėms varnoms
tenka išgyventi
bet kas mūsų rūpesčius supras
pagalvojus – gal ir verta
nors sniege pėdas palikti
jei reikės pasirašysiu antrą kartą
visos varnos gali tai daryti