neįmatau
pro šviesią sniego žievę
šiurpaus dangaus švelnumo
vien naktis
įkalinta baikštaus ėriuko kūne
ką paaukosim
jau nebeužgis
tik bliaus balsu gelmėj dangaus raudonio
negirdimu aklos lemties ausims
ir krintant žvaigždei negalvosim noro
ir būsim noru viens kitam
ir lis
lėčiau negu lėtai
lyg šoktų laikas
boružių vyzdžiuose teškendamas natas
ir brisiu aš
tenai
kur viskas baigias
ieškodama
lyg pabaigos
tavęs
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2016-02-26 22:57:02
labai nuostabu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-19 20:00:50
Po dviejų paskutinių įvertinimų man belieka patylėti. Kartelės juk negaliu nuleisti net šiek tiek.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-02-19 14:02:44
Stipri pabaiga...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-19 13:17:22
nuostabi lyrika...pasiilgau jūsų kūrinių