Ne laikas teka – teka mano žodžiai,
Neišsakyti, dar neužrašyti,
Kas dieną geriami taip godžiai,
Kad net nakties gelmėj liepsnoja, švyti.
Save baru, kad niekam jų nereikia,
Galbūt ir taip per daug jau prirašiau,
Dar sąžinė, ta kritikė, vis peikia,
Kad ir anie, ir šie – užges tuojau.
Na ir tegul, tegul ji veltui šaukia,
Bandysiu saugoti, paslėpęs mintyse,
Kol žodžiai iš kažkur vis dar atplaukia,
Lyg ašaros kad vaiko akyse.
Žinau, per silpnas gal savyje išlaikyti,
Visi lai virsta paukščiais jie.
Ten, kur keliai likimo baigias numatyti,
Prabils vienintelis – „sudie“.
......................................
Bus dienos šiltos, klegės miškuose paukščiai,
Prie kojų glausis švelnus laukų želmuo,
Virš jų nuplauks ir žodžiai, kurie taip širdį graužė,
Lyg graužtų užtvanką pavasario vanduo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-19 18:06:38
Neužtvenkit – tegul liejas prasmingos ir gražios eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-19 07:55:54
Netiesa. Niekada nieko nebūna per daug. Patikėkite, kad visiems, kas neabejingas poezijai, reikia Jūsų pilietinės bei lyrinės poezijos kūrinių.
Save baru, kad niekam jų nereikia,
Galbūt ir taip per daug jau prirašiau,
Dar sąžinė, ta kritikė, vis peikia,
Kad ir anie, ir šie – užges tuojau.
Šis kūrinys, kaip ir kiti yra vaizdingas, švelnus.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-18 23:53:24
Mintis gražiai išvinguriuoja.
Baigiamajame posme skaitant labiau traukia į glausis > glus, o ypač – žodžiai, kurie > kur.
Bet kadangi ir kitur yra pabangavimų (kirčio ir kt.), tai keitimas nebūtinas.