Iš ilgesio naktų pareik taku smėlėtu mūsų,
Kalbėsiu su tavim – nekeik, vienintele tau būsiu.
Už seno prieklėčio akmens, už balto ievų krūmo,
Suklupęs tyliai pasimelsk – statykim meilės rūmą.
Apsaugos mus nuo vėjų jis, nuo žaibo ir perkūno,
Kai nemiegosim per naktis, kai skausmas kaustys kūną.
Mėnulio pilnatį uždengs švininis pilkas rūkas,
Mane vienintelę primins tau senas atvirukas.
.......................................................................................
Iš ilgesio naktų pareik taku smėlėtu mūsų,
Nektarą saldųjį išgerk, nenusirenki rūbo.
Mėnulio pilnatį uždengs švininis pilkas rūkas,
Stovėsiu šiapus aš akmens, o girioj paukštis ūkaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Iglė
Sukurta: 2016-03-14 18:50:25
Pilnaties sonetas... sodru ir tyra
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-03-06 16:28:28
Sielos kalba...Super!
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-26 17:13:40
Vau, kaip gražu. Nepriekaištingai sustyguotas.
Vartotojas (-a): lenciūgėlis
Sukurta: 2016-02-22 22:24:10
Laikas ilgesį galanda,
Atsistojęs už pečių...
Neatsukęs kitą žandą, -
Būsi tvirtas tuo pačiu...
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-02-19 12:25:59
Užsipildė venos lengvumu. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-18 23:55:05
Pilnas ilgesio.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-18 13:37:02
Švelnus prašymas. Lyriškos, ilgesingos eilės.