Troškimas

Už ilgesio lašą, už skausmo kruopelę,
Už naują troškimą – žinot savo dalią,
Galėčiau laivelyje savo godoti,
Žinočiau, kad laimė begėdė, besotė.
Ji greit apsvaigina ir greit užliūliuoja,
Aš naktį mėnulio pilnatvę sapnuoju.
Paimtum už rankos, bet rankos neduoda,
Vis tiek man išlieka ta laimės paguoda.
Už vienišo klevo, tenai palei klėtį
Norėčiau paguodos krislelį turėti,
Bet akys nemato, ko trokštu krūtinėj –
Ten liko tik mano viltis paskutinė.
..................................................................
Už ilgesio lašą, už skausmo kruopelę
Belieka klūpoti mintim palei kelią,
Iš debesio šilko, iš spindulio saulės,
Tave susikūriau savajam pasauly...
Vasara7

2016-02-17 15:57:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2016-02-19 20:16:44

Gražaus ilgesio eilės

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2016-02-18 09:47:53

Giliai išjaustas ir išdainuotas troškimas. Gražu:)

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2016-02-18 09:03:36

Kaip šilko kaspinas nuplaukė lengvai.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-17 21:23:50

Laimė tokia išdykusi, kad kuo labiau ją veji, tai greičiau ji bėga.
Labai mielos eilės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-02-17 21:00:40

Švelnu.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2016-02-17 20:54:39

Iš debesio šilko, iš spindulio saulės,
Tave susikūriau savajam pasauly...

Gera skaityti...