Už ilgesio lašą, už skausmo kruopelę,
Už naują troškimą – žinot savo dalią,
Galėčiau laivelyje savo godoti,
Žinočiau, kad laimė begėdė, besotė.
Ji greit apsvaigina ir greit užliūliuoja,
Aš naktį mėnulio pilnatvę sapnuoju.
Paimtum už rankos, bet rankos neduoda,
Vis tiek man išlieka ta laimės paguoda.
Už vienišo klevo, tenai palei klėtį
Norėčiau paguodos krislelį turėti,
Bet akys nemato, ko trokštu krūtinėj –
Ten liko tik mano viltis paskutinė.
..................................................................
Už ilgesio lašą, už skausmo kruopelę
Belieka klūpoti mintim palei kelią,
Iš debesio šilko, iš spindulio saulės,
Tave susikūriau savajam pasauly...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-02-19 20:16:44
Gražaus ilgesio eilės
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-02-18 09:47:53
Giliai išjaustas ir išdainuotas troškimas. Gražu:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-18 09:03:36
Kaip šilko kaspinas nuplaukė lengvai.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-17 21:23:50
Laimė tokia išdykusi, kad kuo labiau ją veji, tai greičiau ji bėga.
Labai mielos eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-17 21:00:40
Švelnu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-02-17 20:54:39
Iš debesio šilko, iš spindulio saulės,
Tave susikūriau savajam pasauly...
Gera skaityti...