Už ilgesio lašą, už skausmo kruopelę,
Už naują troškimą – žinot savo dalią,
Galėčiau laivelyje savo godoti,
Žinočiau, kad laimė begėdė, besotė.
Ji greit apsvaigina ir greit užliūliuoja,
Aš naktį mėnulio pilnatvę sapnuoju.
Paimtum už rankos, bet rankos neduoda,
Vis tiek man išlieka ta laimės paguoda.
Už vienišo klevo, tenai palei klėtį
Norėčiau paguodos krislelį turėti,
Bet akys nemato, ko trokštu krūtinėj –
Ten liko tik mano viltis paskutinė.
..................................................................
Už ilgesio lašą, už skausmo kruopelę
Belieka klūpoti mintim palei kelią,
Iš debesio šilko, iš spindulio saulės,
Tave susikūriau savajam pasauly...