Kažkuo neįprastu norėjau pradžiuginti Tave. Užgavėnių lauže degė Morė – žiema, praeitas laikas ir dar kažkas. Panorau nors trumpam sustabdyti žiemą...
Vežiausi kelis šiaudelius namo, lyg prisiminimą buvusios žiemos – krintančių už lango snaigių, ramių pokalbių po darbo dienų, keistų sutapimų...
Džiaugiausi, kad neprašei nei blynų, nei riestainių – užteko šiaudo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-17 15:22:05
labai jaukiai pamintyta, paprasta, bet kartu ir jautru, vaizdinga
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-02-17 11:11:44
Kartais užtenka ir tiek, nes tai - labai daug....
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-17 00:43:53
Na, čia kažkoks nerealus stebuklas, kad užteko tiktai šiaudo.