Kažkuo neįprastu norėjau pradžiuginti Tave. Užgavėnių lauže degė Morė – žiema, praeitas laikas ir dar kažkas. Panorau nors trumpam sustabdyti žiemą...
     Vežiausi kelis šiaudelius namo, lyg prisiminimą buvusios žiemos – krintančių už lango snaigių, ramių pokalbių po darbo dienų, keistų sutapimų...
     Džiaugiausi, kad neprašei nei blynų, nei riestainių – užteko šiaudo...