Raudonu audeklu šuoliuoja baltas žirgas
Ir baltas raitelis lengvais šarvais.
Matai, kaip saulėj blyksteli ir žvilga
Iškeltas kardas? Greitai nenuleis.
Tai ne paradas. Kasdieninė duona
Sunki ir Vytis vis balne,
O vėjas supa audeklą raudoną
Ir blaško, neša, rodos, į mane.
Per šimtmečius, per išdavysčių jūras,
Per puolimus ir atsitraukimus...
Užvertę galvas lyg į saulę žiūrim
Su viltimi. Gal jis išgelbės mus?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-02-16 23:50:06
Puikiai.O kaip be vilties?
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-02-16 18:08:41
labai gražiai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-15 18:13:20
...didingai plaukia...patiko...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-15 16:15:16
Yra toks sparnuotas posakis: "Jeigu pats gelbėsis, tai ir Dievas padės (šiuo atveju Vytis).
Labai gražus, patriotinis eilėraštis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-15 16:05:08
patriotiška, skambu, miela