Raudonu audeklu šuoliuoja baltas žirgas
Ir baltas raitelis lengvais šarvais.
Matai, kaip saulėj blyksteli ir žvilga
Iškeltas kardas? Greitai nenuleis.

Tai ne paradas. Kasdieninė duona
Sunki ir Vytis vis balne,
O vėjas supa audeklą raudoną
Ir blaško, neša, rodos, į mane.

Per šimtmečius, per išdavysčių jūras,
Per puolimus ir atsitraukimus...
Užvertę galvas lyg į saulę žiūrim
Su viltimi. Gal jis išgelbės mus?