Laikas, žodis ir dar lyra

Laikas tartum smėlis byra
Tarp lemties klajūnės pirštų.
Širdyje nešiotą lyrą
Nenorėčiau, kad pamirštų...

Laikrodis ant sienos tiksi.
Žvakė tirpsta, baigia degt.
Sau aš ištikimas liksiu,
Rinkdamas žodžius šiąnakt.

Žodžiai – tiltas į tą krantą,
Stovi kur sėkmės laivai,
Žmonės kur save suranda,
Bebendraudami gyvai.

Laikas – žodis tarsi vėjas
Sėkmei įtempia bures.
Mūzai lyrą patikėjęs,
Skriesiu per jausmų marias.

Laikas, žodis ir dar lyra
Taip svaigina vis mane,
Tarsi laimės eleksyras
Taurės pačiame dugne.
lenciūgėlis

2016-02-13 22:21:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-02-14 14:45:40

gyvas, mielas...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-14 09:43:56

Labai patiko. Priglaudžiu prie mėgstamiausių.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-02-14 09:23:46

Laikrodis ant sienos tiksi.
Žvakė tirpsta, baigia degt.
Sau aš ištikimas liksiu,
Rinkdamas žodžius šiąnakt.


O man šis - be taurės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-02-13 23:57:47

Beje, ištuštinus gero vyno gerą taurę man geriau rašosi nei įprastai :))) Taip, kad paskutinė eilutė laaaabai teisnga.