Laikas tartum smėlis byra
Tarp lemties klajūnės pirštų.
Širdyje nešiotą lyrą
Nenorėčiau, kad pamirštų...
Laikrodis ant sienos tiksi.
Žvakė tirpsta, baigia degt.
Sau aš ištikimas liksiu,
Rinkdamas žodžius šiąnakt.
Žodžiai – tiltas į tą krantą,
Stovi kur sėkmės laivai,
Žmonės kur save suranda,
Bebendraudami gyvai.
Laikas – žodis tarsi vėjas
Sėkmei įtempia bures.
Mūzai lyrą patikėjęs,
Skriesiu per jausmų marias.
Laikas, žodis ir dar lyra
Taip svaigina vis mane,
Tarsi laimės eleksyras
Taurės pačiame dugne.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-14 14:45:40
gyvas, mielas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-14 09:43:56
Labai patiko. Priglaudžiu prie mėgstamiausių.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-02-14 09:23:46
Laikrodis ant sienos tiksi.
Žvakė tirpsta, baigia degt.
Sau aš ištikimas liksiu,
Rinkdamas žodžius šiąnakt.
O man šis - be taurės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-13 23:57:47
Beje, ištuštinus gero vyno gerą taurę man geriau rašosi nei įprastai :))) Taip, kad paskutinė eilutė laaaabai teisnga.