Laikas tartum smėlis byra
Tarp lemties klajūnės pirštų.
Širdyje nešiotą lyrą
Nenorėčiau, kad pamirštų...

Laikrodis ant sienos tiksi.
Žvakė tirpsta, baigia degt.
Sau aš ištikimas liksiu,
Rinkdamas žodžius šiąnakt.

Žodžiai – tiltas į tą krantą,
Stovi kur sėkmės laivai,
Žmonės kur save suranda,
Bebendraudami gyvai.

Laikas – žodis tarsi vėjas
Sėkmei įtempia bures.
Mūzai lyrą patikėjęs,
Skriesiu per jausmų marias.

Laikas, žodis ir dar lyra
Taip svaigina vis mane,
Tarsi laimės eleksyras
Taurės pačiame dugne.